Įgyvendinant regioninę pažangos priemonės projektą bus sprendžiamos 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros plano problemos (RPPl) „Nepakankama švietimo paslaugų kokybė ir prieinamumas“ giluminės priežastys: formalaus ir neformalaus švietimo paslaugų kokybės pasiekiamumo netolygumas. Problemos priežastys neužtikrina formaliojo ir neformaliojo ugdymo integracijos, paslaugoms teikti neišnaudojamas visos dienos mokyklos (VDM) modelis, mokyklų erdvės neatveriamos kasdieniam vaikų gyvenimui, ypač atskirtį ar socialines rizikas, dėl kurių kyla grėsmė patirti socialinę atskirtį, patiriantiems vaikams. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2022-2023 m. mokslo metais Utenos regiono bendrojo ugdymo (BU) mokyklose mokosi 11 506 mokinių (tai sudaro 3.34 proc. visų Lietuvos mokinių). Ignalinos rajone - 1069 mokiniai. Utenos regione formalaus ir neformalaus švietimo paslaugų kokybė ir pasiekiamumas nėra pakankami, neužtikrinama formalaus ir neformalaus švietimo dermė. Regiono bendrojo ugdymo mokyklose trūksta neformalaus švietimo turinio ir formų įvairovės, popamokinių veiklų pasiūlos visiems vaikams, nepriklausomai nuo amžiaus, poreikių ir socialinės-ekonominės padėties, mokyklų fizinė aplinka nepritaikyta vaikų užimtumui. Nepakankamas vaikų užimtumo organizavimas įtakoja ir tėvų galimybes dalyvauti darbo rinkoje, taip prisidedant prie žemesnių regiono socialinių-ekonominių rodiklių, kurie susiję ir su specialių ugdymosi poreikių turinčių vaikų bei atskirtį ar socialines rizikas, dėl kurių kyla grėsmė patirti socialinę atskirtį, patiriančių vaikų tiksline grupe. Gerinant sąlygas šių vaikų popamokiniam užimtumui, būtų prisidedama prie socialinių problemų sprendimo, kadangi vaikai būtų integruojami į bendrą ugdymo procesą didinant jų savivertę, socialinius įgūdžius, jiems sudaromos sąlygos užsiimti tokia popamokine veikla, kurios dėl nepakankamų šeimos pajamų ar kitų priežasčių negali užtikrinti jų gyvenamoji aplinka. Lyginant situaciją regiono savivaldybėse, nustatyta, kad, nors neformalaus vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose (kurias vykdo muzikos, dailės, sporto ir pan. mokyklos) vaikai savivaldybėse dalyvauja skirtingai, bet bendras vaikų dalyvavimo neformalaus švietimo programose, įskaitant būrelius BU mokyklose, lygis yra panašus visose savivaldybėse. ŠVIS duomenimis, neformalaus vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose (FŠPU) 2022 m. dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybėje – 397 (37,14 proc.), iš viso neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) programose dalyvauja ir (arba) BU mokyklų būrelius lanko Ignalinos rajono savivaldybėje – 740 mokiniai (69,22 proc.). Popamokinis užimtumas ir dalyvavimas neformaliame švietime ypatingai svarbus SUP vaikams bei atskirtį ar socialines rizikas, dėl kurių kyla grėsmė patirti socialinę atskirtį, patiriantiems vaikams. SUP mokinių, dalyvaujančių neformalaus vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose dalies Lietuvos vidurkis yra 31,67 proc. Didžiojoje savivaldybių dalyje šis rodiklis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis - Ignalinoje 27,17 proc. Vaikų užimtumą organizuoja neformalaus švietimo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos, kitos neformalaus švietimo programas vykdančios įstaigos, Ignalina – 2. VDM privalumas, kad taikant šį modelį derinami ir integruojami skirtingi aspektai – formalaus ir neformalaus mokymosi, socialinis, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, partnerystės su kitomis įstaigomis aspektas ir bendruomenės įsitraukimas. Neformalus vaikų švietimas glaudžiai susijęs su popamokiniu vaikų užimtumu, todėl vertinami abu aspektai, kuriuos VDM ir apima. Diegiant VDM modelį neformalaus švietimo kokybei ir prieinamumui gerinti, reikia įvertinti, kad VDM tikslas ne tik neformalus švietimas, mokinių ugdymas, bet ir laisvalaikio organizavimas, vieta, kurioje būtų sudarytos sąlygos atlikti namų darbus, kurioje vaikams būtų teikiamos socialinės paslaugos, būtų sudarytos galimybės struktūruotai leisti laisvalaikį. VDM ypatingai svarbi ir žemesnio socialinio - ekonominio statuso šeimų vaikams, nes suteikia galimybę atlikti namų darbus, yra laiko dirbti su vaikais, kuriems reikalinga papildoma pagalba, siūlomos įvairesnės, įtraukiant menines ir sportines, veiklos. Tokiems vaikams ypač reikalingos kokybiškos sąlygos neformalių, bendrųjų kompetencijų ugdymui ne pamokų metu, nes pačios šeimos negali to užtikrinti. SUP bei vaikų iš socialiai jautrios aplinkos atveju, VDM papildomai atliktų socialinės apsaugos funkciją. RPP nustatyta, kad 2020 m. NVŠ galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis Utenos regione buvo 74 proc., 2022 m. neformaliame ugdyme dalyvavo jau tik 66,4 proc. vaikų (Lietuvos vidurkis 2022 m. siekė 63 proc.). Akivaizdu, kad negerinant neformalaus ugdymo sąlygų, neinvestuojant į patrauklių, prieinamų paslaugų teikimo infrastruktūrą, vaikų dalyvaujančių NVŠ, tik mažės, ir rodiklis nebesieks RPP nustatytos poveikio rodiklio bendros siektinos reikšmės – 65 proc. (2025 m.) ir 75 proc. (2030 m.). Mažėjantis rodiklis rodo, kad nesudaromos patrauklios ir pakankamos sąlygos neformaliam ugdymui, neformaliame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius mažėja. Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA 2015, PIRLS 2016) duomenimis nustatyta, kad dalyvavimas ikimokykliniame/priešmokykliniame ugdyme yra vienas stipriausių veiksnių, darančių įtaką geresniems mokinių pasiekimams ateityje. Aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo svarbą pabrėžia ir Europos Komisija, kuri ragina šalis teikti prioritetą šiai sričiai, todėl ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo užtikrinimas yra vienas ir Utenos regiono prioritetų. Ignalinos rajono savivaldybėje pasirinktos mokyklos, kuriose bus steigiamas VDM modelis: - Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija. Gimnazija – vienintelė Ignalinos mieste švietimo įstaiga, ugdanti vaikus, pagal bendrojo ugdymo programas. Dalis dirbančių tėvų ieško galimybių vaikų užimtumui po pamokų, kad po darbo galėtų saugiai paimti vaiką iš gimnazijos ar gimnazijoje ir šalia gimnazijos veikiančių neformaliojo vaikų švietimo teikėjų. Gimnazijoje ugdomų vaikų tėvai išreiškė poreikį tikslingam vaikų užimtumui gimnazijoje po pamokų: individualioms ar grupinėms mokomųjų dalykų konsultacijoms, švietimo pagalbai, neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymui gimnazijos patalpose, pedagoginei pagalbai vaikams ruošiant namų darbus. - Ignalinos r. Vidiškių gimnazija. Gimnazijoje ugdosi daug vaikų iš kaimiškų vietovių, nutolusių nuo gimnazijos. Net 60 procentų priešmokyklinių ir 1-12 kl. mokinių yra pavežami. Atsižvelgiant į tai, kad dalis vaikų po pamokų praleidžia nemažai laiko laukdami autobusų, gimnazijoje nustatytas poreikis tikslingam vaikų užimtumui: individualioms ar grupinėms mokomųjų dalykų konsultacijoms, švietimo pagalbai, neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymui gimnazijos patalpose, pedagoginei pagalbai vaikams ruošiant namų darbus. - Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija. Gimnazija išsiskiria tuo, kad joje ugdosi vaikai iš šeimų, esančių nepalankiame socialiniame ekonominiame kontekste: 28 proc. vaikų auga šeimose, kurioms skirta atvejo vadyba ar teikiamos socialinės paslaugos, 35 proc. 1-12 kl. mokinių turi specialiųjų ugdymo poreikių (toliau – SUP), net 54 proc. ugdomų vaikų gauna nemokamą maitinimą (neįskaičiuojami vaikai, kai nemokamas maitinimas skiriamas nepriklausomai nuo šeimos pajamų). Gimnazijoje nustatytas didelis poreikis tikslingam vaikų užimtumui po pamokų: individualioms ar grupinėms mokomųjų dalykų konsultacijoms, švietimo pagalbai, neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymui gimnazijos patalpose, pedagoginei pagalbai vaikams ruošiant namų darbus. Atliepiant tikslinės grupės poreikius, bus modernizuota BU mokyklų infrastruktūra, įrengiant visos dienos mokyklos erdves, kuriomis galės naudotis ne mažiau kaip 1100 mokinių, tame tarpe ir SUP bei socialiai jautrios aplinkos mokiniai, visiems sudarant vienodas ir saugias sąlygas dalyvauti neformaliame švietime, užsiimti socialine, sporto, kultūrine ir kita popamokine veikla. Išnaudojant VDM modelį neformalaus vaikų švietimo prieinamumui, padidės neformaliame švietime dalyvaujančių mokinių skaičius. Priemone bus siekiama ne tik kiekybinio, bet ir kokybinio pokyčio, kadangi sudarius tam reikiamas sąlygas modernizuotoje infrastruktūroje, teikiant platesnį neformalaus švietimo paslaugų spektrą (prie to visų pirma prisidės naujos daugiafunkcės, inovatyvios, kūrybiškumą ugdančios erdvės, atitinkančios universalaus dizaino principus, prieinamumo visiems), bus pagerinta neformalaus ugdymo paslaugos kokybė. Esamos problemos siekiami rezultatai – išaugęs vaikų, dalyvaujančių neformaliame švietime skaičius - taip pat leis prisidėti prie RPP nurodytos 2 problemos „Atskiriems regionams būdinga didesnė skurdo rizika ir socialinė atskirtis“ susijusių priežasčių pašalinimo ir priskirto poveikio rodiklio „Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) | procentai“ reikšmės pasiekimo. Veikla siejasi su problemos giluminėmis priežastimis: nėra modernios infrastruktūros neformaliam švietimui, inovatyvių mokymo(si) aplinkų trūkumas. Veikla sudarys tinkamas sąlygas spręsti šią priežastį, t. y bus investuojama į mokyklų fizinę aplinką, įrengiant modernias kūrybines ir inovatyvias erdves, pritaikant ją mokinių neformaliajam švietimui, individualiam ir grupiniam darbui, poilsiui. Projektu prisidedama prie šių horizontaliųjų principų: • Darnaus vystymosi - Pagal priemonę rengiamuose ir įgyvendinamuose projektuose nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo, principo įgyvendinimui, bus laikomasi teisės aktų ir normų. • Lygių galimybių visiems - Projekte bus numatytos priemonės, numatančios galimybę visiems asmenims pasinaudoti pagerinta infrastruktūra. Kuriant ar atnaujinant infrastruktūrą bus taikomi universalaus dizaino principų, prieinama visiems.