Remiantis „Eurobarometro“  2025  vasario – kovo mėnesiais vykdytos apklausos Nr. 565  duomenimis aštuoni iš dešimties respondentų mano, jog klimato kaita yra rimta problema. Devyni iš dešimties respondentų teigia, jog patys imasi veiksmų ir kasdieniame gyvenime renkasi tvarumą, tačiau paklausus, kas gali geriausiai kovoti su klimato kaita, tik  trys iš dešimties respondentų Lietuvoje mano, kad jie patys asmeniniais veiksmais gali geriausiai pakeisti padėtį.  Aštuoni iš dešimties sutinka, kad kovai su klimato kaita turėtų būti teikiamas prioritetas, siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės. Tiek pat respondentų sutinka, kad geriau pasirengus neigiamam klimato kaitos poveikiui pagerės ES piliečių gyvenimas.   Trys iš dešimties lietuvių jaučiasi asmeniškai veikiami su aplinka ir klimato kaita susijusių rizikų ir grėsmes. Net septyni iš dešimties respondentų Lietuvoje sutinka, kad dėl klimato kaitos patiriama ekonominė žala yra daug didesnė nei investicijos, kurių reikia perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.  Apklausos duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų klimato kaitą vertina kaip rimtą problemą ir sutinka, jog jos sprendimas turi būti prioritetas siekiant geresnės visuomenės sveikatos, gyvenimo kokybės bei pasirengimo ateities iššūkiams. Didelė dalis apklaustųjų teigia kasdienybėje priimantys tvaresnius sprendimus, tačiau tik trečdalis mano, kad jų asmeniniai veiksmai gali turėti lemiamą poveikį. Tai atskleidžia paradoksą tarp deklaruojamų pastangų ir tikėjimo individualaus indėlio reikšmingumu. Be to, tik trys iš dešimties lietuvių jaučiasi tiesiogiai paveikti klimato kaitos keliamų grėsmių, kas gali silpninti motyvaciją imtis aktyvesnių veiksmų. Šie rezultatai pabrėžia būtinybę ne tik stiprinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą, bet ir aiškiau atskleisti ryšį tarp individualių veiksmų bei klimato kaitos pasekmių.  UAB „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo „Šalies gyventojų tyrimas dėl visuomenės informuotumo aplinkos klausimais“ 2024 m. spalio mėn. duomenimis, klimato kaita įvardijama kaip trečia aktualiausia aplinkos problema Lietuvoje – ją įvardino 27 proc. gyventojų, o tai rodo augantį visuomenės susirūpinimą, palyginti su 2023 metais (22 proc.). Projekto veikla skirta plėtoti nuoseklią sistemą, skirtą informuoti visuomenę ir suinteresuotas grupes apie prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinis veiklos tikslas yra padidinti visuomenės informuotumą apie prisitaikymo priemones bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Šia veikla bus įgyvendinamos įvairios viešinimo priemonės, skirtos pagerinti teorinius ir praktinius gyventojų įgūdžius, kurie leistų tinkamai pasiruošti su klimato kaita susijusioms grėsmėms ir taip sumažinti jų keliamą riziką. Įgyvendinant viešinimo priemones bus vadovaujamasi šiomis prioritetinėmis kryptimis: pasiekiamumas ir prieinamumas: Remiantis Valstybės duomenų agentūros 2024 m. statistiniais duomenimis, interneto prieigą namuose turėjo 90,4 % Lietuvos namų ūkių. Interneto naudotojų skaičius Lietuvoje kasmet auga, todėl planuojama, jog didžioji dalis viešinimo priemonių būtų įgyvendinta skaitmeniniu pavidalu, pavyzdžiui, panaudojant jau veikiantį klimato kaitos informacinį portalą www.klimatokaita.lt; interaktyvumas ir formatų įvairovė: skirtingo turinio ir formatų (tekstas, audiovizualinės priemonės, kt.) viešinimo priemonės leis efektyviai pritraukti skirtingų amžiaus grupių žmones; praktinių įgūdžių formavimas: viešinimo priemonės turėtų ne tik informuoti, bet ir siūlyti praktinius veiksmus, kuriuos žmonės gali atlikti norėdami geriau prisitaikyti prie klimato kaitos; nuolatinis įtraukimas ir ilgalaikis poveikis: viešinimo priemonės turi užtikrinti ilgalaikį efektą – ne tik suteikti informacijos apie galimybes prisitaikyti, bet ir kurti nuoseklią visuomenės prisitaikymo strategiją. Projekto uždaviniai: Organizuoti informacines kampanijas kurios padidintų visuomenės informuotumą apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes bei prisitaikymo priemones, Lietuvoje.   Kurti ir skleisti turinį, formuojantį pozityvų požiūrį į tvarų, aplinkosauga paremtą,  gyvenimo būdą. Formuoti aiškų, nuoseklų ir įtraukiantį kampanijos naratyvą, skatinantį visuomenės įsitraukimą į tvarų vartojimą ir žiedinės ekonomikos skatinimą.  Gerinti teorinius ir praktinius gyventojų įgūdžius, kurie leistų tinkamai pasiruošti su klimato kaita susijusioms grėsmėms ir sumažinti jų keliamą riziką.   Ugdyti teorinius ir praktinius institucijų darbuotojų įgūdžius prisitaikymui prie klimato kaitos, skatinti savivaldybių darbuotojų, kaip pagrindinių vietos lygmens prisitaikymo priemonių įgyvendintojų, kompetencijų stiprinimą.   Skatinti klimato kaitos temų integraciją į formalųjį ir neformalųjį ugdymą.    Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsparumo didinimą, taikant gamta paremtus sprendimus.  Rengti faktų pagrindu pagrįstą informacinį turinį, kuriuo būtų mažinamas klimato kaitos dezinformacijos, klaidingų įsitikinimų poveikis ir koreguojami visuomenėje paplitę mitai, bei keičiant neigiamas nuostatos teigiamomis, stiprinant visuomenės atsparumą klaidinimui.