Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo. Prie žalingų, žalojančių sveikatą ir skatinančių priešlaikinę senatvę veiksnių, PSO Europos biuras priskyrė rūkymą, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimą. Remiantis Alytaus miesto sveikatos būklės analizės duomenimis 2021 m. mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių buvo 2,8/100 00 gyv. Lietuvoje, o Alytuje 1,9/100 000 gyv. 2021 m. mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 24,1/100 000 gyv. Lietuvoje, o Alytuje 53,6/100 00 gyv. 2020 m. Alytaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo rezultatai rodo, kad bent kartą vartojo kanapes („žolę“, marihuaną, hašišą) 1,6 proc. respondentų. Tyrimo duomenimis bent kartą per savo gyvenimą kitus narkotikus bei kanapes yra vartoję 0,7 proc. moksleivių. Narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas tarp paauglių tampa vis didesne socialine problema. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp jaunimo reikalauja specialus visuomenės dėmesio ir skatina imtis inovatyvių priemonių, kurios skirtos mažinti jaunimo neigiamą bei pavojingą elgesį. Mokykliniame amžiuje dauguma pradeda eksperimentuoti su alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, todėl vaikams ir paaugliams svarbiausios psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos vietos – šeima ir mokykla. Alytaus mieste teikiamos visuomenės sveikatos paslaugos, tačiau jos nėra pilnai išplėtotos, nepilnai teikiamos priklausomybės ligų prevencijos bei kontrolės, sveikos gyvensenos vertybinių nuostatų, sveikatos raštingumo įgūdžių bendruomenėje paslaugos. Siekiant didinti Alytaus miesto gyventojų sveikatos raštingumo lygį bei suformuoti pozityvius jų sveikos elgsenos pokyčius, būtina organizuoti informacinius ir šviečiamuosius renginius, mokymus, seminarus, „apvalaus“ stalo diskusijas siekiant tiesiogiai šviesti gyventojus apie priklausomybės ligų prevenciją. Projekte nėra apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui. Taip pat, nėra veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.