Socialinė atskirtis – tai procesas, kuriuo žmonės ar tam tikros socialinės grupės atsiduria už pagrindinės visuomenės gyvenimo ribų, nes jų galimybės dalyvauti socialinėje, kultūrinėje ir ekonominėje veikloje yra ribotos. Tai ypač paveikia asmenis, turinčius mažesnes galimybes prisijungti prie visuomeninio gyvenimo dėl įvairių priežasčių: žemas socioekonominis statusas, rasės, tautybės ar kitos diskriminacijos patyrimas, geografinė atskirtis, negalia ar sveikatos problemos, kita socialinė pažeidžiamybė. Projekto poreikis kyla iš noro spręsti šias problemas, stiprinant socialinius ryšius per meno ir kultūros prizmę, taip pat užtikrinant, kad pažeidžiamos grupės galėtų aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Socialinė atskirtis yra rimta problema visame pasaulyje, ir liūdnoji statistika dažnai parodo jos neigiamas pasekmes žmonių gyvenimo kokybei ir visuomenės raidai. Pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenis, apie 20% ES gyventojų gyvena ties skurdo riba arba patiria socialinę atskirtį. Tai reiškia, kad šie asmenys susiduria su daugeliu sunkumų, tokių kaip ribotos prieigos prie švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų. Lietuvoje skurdo rizika siekia apie 20% gyventojų, o apie 10% gyventojų gyvena ypač žemame skurdo lygyje (Eurostat). Tai rodo didelę socialinės atskirties problemą, kuri yra ypač jautri mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Pagal Jungtinių Tautų duomenis, etninės mažumos (ypač migrantai) dažnai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, kuri gali lemti jų darbo neturėjimą arba žemesnį užmokestį. Tai dar labiau sustiprina socialinę atskirtį ir marginalizaciją. Eurostat duomenimis, jaunimo nedarbo lygis (18-24 metų amžiaus) kai kuriose šalyse siekia daugiau nei 30%. Tai rodo, kad jaunimas, ypač iš mažesnių ir skurdžių regionų, dažnai susiduria su sunkumais įsilieti į darbo rinką ir patiria didesnę socialinę atskirtį. Socialinė atskirtis ir neturėjimas galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime gali sukelti rimtas psichologines problemas. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žmonės, kurie gyvena socialinėje atskirtyje, turi daug didesnę riziką susirgti psichinėmis ligomis kaip depresija, nerimas ar priklausomybės. Gyventojų socialinės atskirties pasekmės gali būti labai plačios ir paveikti tiek pačius asmenis, tiek bendruomenes, tiek visą visuomenę: 1) padidėjusi socialinė įtampa ir nesaugumo jausmas (nesprendžiant socialinės atskirties problemų, gali augti nusivylimas ir frustracija pažeidžiamose grupėse, kas gali lemti padidėjusią įtampą bendruomenėse. Tai gali sukelti socialinių konfliktų, mažinti bendruomenės solidarumą ir atsirasti nesaugumo jausmas tiek pačių atskirtų asmenų, tiek visuomenės narių tarpe; 2) sumažėjusi gyvenimo kokybė (socialinė atskirtis dažnai lemia ekonominę, psichologinę ir emocinę nelygybę. Asmenys, patiriantys socialinę atskirtį, gali susidurti su mažesnėmis galimybėmis gauti kokybiškas paslaugas, švietimą, darbą, o tai mažina jų gyvenimo kokybę ir gali sukelti ilgalaikių socialinių problemų, tokių kaip depresija ar priklausomybės; 3) sumažėjusi ekonominė ir socialinė integracija (socialiai atskirtos grupės dažnai negali pilnavertiškai prisidėti prie ekonomikos ir visuomenės augimo, nes neturi prieigos prie reikalingų išteklių ir galimybių. Tai gali lemti mažesnį darbo jėgos aktyvumą ir lėtesnį visuomenės vystymąsi; 4) kultūrinė izoliacija (pažeidžiamos grupės, atskirtos nuo kultūrinės ir socialinės veiklos, gali jaustis izoliuotos. Tai mažina galimybes prisijungti prie bendruomenės, patirti asmeninį augimą per kultūrą ir meną, o tai dar labiau gilina socialinę atskirtį ir marginalizaciją). Į šį projektą verta investuoti dėl kelių priežasčių: 1. socialinė grąža (investicijos į klajojantį meno festivalį "Nesudegintų raganų anūkai" prisidės prie pažeidžiamų grupių socialinės integracijos, o tai ilgainiui sumažins bendruomenių poliarizaciją ir sukurs tvarias socialines struktūras. Tokios iniciatyvos stiprina visuomenės sveikatą ir gerovę, prisideda prie bendro gyvenimo kokybės gerinimo. 2. Kultūrinė ir emocinė įtrauktis (menas turi galią sujungti žmones ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo jausmus, problemas bei identitetą. Investicijos į meno kūrybą ir kultūrinį dialogą leidžia kurti emocinę ir psichologinę atskirtų grupių gerovę, didinant bendruomenės susitelkimą ir pasitikėjimą. 3. Bendruomenės stiprinimas ir solidarumo kūrimas (investicijos į socialinės atskirties mažinimą per kultūrą ir meną ne tik padeda spręsti šią problemą, bet ir kuria tvarias ir solidarumu grįstas bendruomenes. Tai leidžia stiprinti socialinį kapitalą ir pagerina bendruomenės bendravimo bei bendradarbiavimo kultūrą. 4. Tvarus ekonominis poveikis (tokie projektai gali turėti ne tik socialinį, bet ir ekonominį poveikį. Kultūros ir meno projektai gali skatinti turizmą, vietos verslą (pvz., maitinimo paslaugas, suvenyrų pardavimą), taip prisidėdami prie vietos ekonomikos augimo. Be to, sumažinus socialinę atskirtį, gerės ir gyventojų produktyvumas bei gyvenimo kokybė, kas ilgainiui prisidės prie ekonomikos stabilumo). Darnaus vystymosi principas pabrėžia, kad bet kokie projektai turi būti įgyvendinami taip, kad būtų užtikrintas ekonominis, socialinis ir aplinkos tvarumas tiek dabar, tiek ateityje. Projektas "Nesudegintų raganų anūkai" atitinka šį principą keliais aspektais: Socialinė įtrauktis ir lygybė: projektas tiesiogiai siekia mažinti socialinę atskirtį ir skatinti pažeidžiamų grupių dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Tai prisideda prie socialinės lygybės, teisingumo ir žmonių galimybių plėtros. Festivalis, suburiantis įvairias bendruomenes, prisideda prie socialinių ryšių kūrimo, bendruomenių stiprinimo ir solidarumo skatinimo. Ekonominis tvarumas: projekto įgyvendinimas skatins vietos ekonomikos augimą, nes klajojantis festivalis ateityje apims skirtingas vietoves ir pritrauks turistus, vietos verslus (pvz., maitinimą, amatų pardavimus) ir kultūros sektorių. Tokie projektai prisideda prie regionų tvarumo, nes jie padeda plėtoti kultūrinę infrastruktūrą ir įtraukti vietos gyventojus į ekonominę veiklą. Kultūrinis paveldas: festivalis taip pat prisidės prie kultūrinio paveldo ir tradicijų išsaugojimo, skatindamas vietos kultūrinį identitetą ir švietimą apie tradicijas bei istoriją. Tai svarbu darnaus vystymosi kontekste, nes stiprina bendruomenės tapatybę ir pagerina jos socialinį bei kultūrinį tvarumą. Reikšmingos žalos nedarymo principas reikalauja, kad projektai būtų įgyvendinami atsakingai ir būtų užtikrinama, kad jų veiklos nesukels žalos aplinkai, žmonių sveikatai ar socialiniam klimatui. Šis principas taip pat labai svarbus projektui, nes jame turi būti įgyvendinami šie aspektai: aplinkosauga ir tvarūs sprendimai: Projektas turi būti įgyvendinamas remiantis aplinkos apsaugos principais. Nors meno festivaliai paprastai neturi tiesioginio neigiamo poveikio aplinkai, svarbu, kad organizatoriai pasirūpintų, jog renginiai būtų draugiški aplinkai. Tai gali apimti ekologiškas technologijas, atliekų mažinimą, tvarų transportą ir energijos taupymo priemones. Klajojantis festivalis pasirinks aplinkai draugiškus sprendimus (pvz., minimalizuoti plastiko naudojimą, naudoti vietos produkciją ir medžiagas). Bendruomenės įtraukimas ir apsauga: Projektas turi atitikti principą, kad jis neturėtų sukelti žalos bendruomenėms. Tai reiškia, kad festivalio veiklos turi būti įgyvendinamos taip, kad jos nepažeistų esamų bendruomenių struktūrų ar nesukeltų socialinių problemų. Festivalis turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su vietos gyventojais ir atsižvelgiant į jų poreikius bei nuomonę, kad būtų užtikrinta, jog festivalis nepadarys žalos vietos kultūrai, aplinkai ir socialinei struktūrai. Integracija ir lygių galimybių užtikrinimas: Festivalis bus įtraukiantis, užtikrinantis, kad visi gyventojai turėtų galimybę dalyvauti nepriklausomai nuo jų socialinės, ekonominės padėties, lyties, amžiaus, negalios ar kitų ypatybių. Tai užtikrina, kad projektas nesukels papildomos socialinės nelygybės ar stigmatizacijos. Projektas atitinka inovatyvumo principą įvairiais būdais, taikydamas kūrybiškus ir naujoviškus sprendimus tiek meninės, tiek organizacinės, tiek technologinės veiklos srityse. Projektas prisideda prie Ukmergės VVG strategijos 1.2. uždavinio "Plėtoti veiklas, susijusias su socialine, ekonomine ir ekologine plėtra bendruomenėje kartu telkti Ukmergės miesto gyventojus, organizacijas ir įstaigas bendrų sociokultūrinių ir (arba) neformalaus švietimo veiklų vykdymui" 1.2.2. Veiksmo "Organizuoti sociokultūrines veiklas – dviejų ar daugiau organizacijų ir (arba) įstaigų įtraukimas dirbti kartu, kur yra sudaromos palankios sąlygos tam tikrai tikslinei (-ėms) grupei (-ėms) bendros veiklos metu realizuoti socialinius, kultūrinius ir švietėjiškus poreikius, siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos t.y. integruotis į visuomenę".