Ribotas socialinių partnerių įsitraukimas sprendžiant darbo, socialinius ir ekonominius klausimus. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys – socialinio dialogo kultūros trūkumas ir socialinių partnerių reprezentatyvumo trūkumas. Socialinio dialogo kultūros trūkumas Darbdaviai ir darbuotojai stokoja suvokimo apie socialinio dialogo naudą. Žinių ir įgūdžių vystyti socialinį dialogą trūkumas. 2022 m. Spinter atlikto tyrimo „Visuomenės nuomonės tyrimas dėl įmonių socialinės atsakomybės“ duomenimis, 56 proc. visų tyrimo dalyvių nuomone, įmonės kolektyvinė sutartis yra reikalinga, trečdaliui (34 proc.) respondentų sutartis neatrodo svarbi ir naudinga. Darbdaviai nėra suinteresuoti pasirašyti kolektyvinę sutartį, nes mano, jog tai nėra naudinga įmonei ar įstaigai. Dalis 2020 m. Visionary Analytics atlikto Socialinio dialogo kokybės ir plėtros Lietuvoje vertinimo (toliau – Visionary Analytics vertinimas) apklausos respondentų nurodė, kad darbdaviai yra iš principo neigiamai nusistatę prieš kolektyvinę sutartį, su darbuotojais nesileidžia į dialogą šiuo klausimu, nesutinka dėl sutarties sąlygų ir kategoriškai atsisako pasirašyti. Tokia situacija taip pat lemia, kad dalis darbdavių nėra pasirengę taikyti lanksčias darbo organizavimo formos. Kai kuriais atvejais darbuotojai turi pernelyg mažai žinių ir supratimo, kodėl jiems tai būtų naudinga, arba nežino, kaip inicijuoti derybas. Kaip nurodoma Visionary Analytics vertinime, privačiame sektoriuje dirbantys darbuotojai prasčiau vertina kvalifikacijos kėlimo ir kartu karjeros galimybes. Socialinio dialogo plėtrą privačiame sektoriuje riboja nepakankamas darbuotojų atstovavimo mastas, taip pat žinių ir gebėjimų, reikalingų dalyvauti socialiniame dialoge, trūkumas. Ribotas visuomenės suvokimas apie socialinį dialogą. 2017 m. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 43 proc. apklaustųjų nebuvo girdėję „socialinio dialogo“ sąvokos, o 31 proc. girdėjo tokią sąvoką, bet nieko apie ją nežino. Visionary Analytics vykdytų interviu respondentai vieningai teigė, kad šiuo metu socialinis dialogas dar nėra tapęs viešojo diskurso dalimi – apie tai nepakankamai diskutuojama žiniasklaidoje ir darbovietėse. Socialinių partnerių reprezentatyvumo trūkumas Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. profesinėms sąjungoms priklausė apie 7,8 proc. darbuotojų. Verslininkų ir darbdavių asociacijų atstovavimo mastas yra šiek tiek didesnis, tačiau taip pat santykinai mažas – 2022 m. apie 9,8 proc. visų veikiančių ūkio subjektų priklausė darbdavių organizacijoms. Profesinės sąjungos veikia daugiausia viešajame sektoriuje. SADM Kolektyvinių sutarčių registro duomenimis, 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo galiojančios 353 darbdavio, 15 šakos, 5 teritorinio ir 1 nacionalinio lygmens kolektyvinė sutartis. Remiantis šiais duomenimis, kolektyvinės sutartys taikomos 2022 m. buvo taikomos 22,5 proc. darbuotojų, t. y. vienas žemesnių rodiklių Europos Sąjungoje (toliau – ES), kurios vidurkis – 56 proc. Kolektyvinių sutarčių taikymo rodiklis išlieka panašus pastaruosius trejus metus, t. y. 2020 m. kolektyvinės sutartys buvo taikomos 17 proc. darbuotojų, 2021 m. – 23,7 proc. 2022 m. spalį priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES skatinama valstybėms narėms, kuriose kolektyvinių sutarčių aprėptis nesiekia 80 proc., turėti socialinio dialogo skatinimo planus. 66 proc. visų kolektyvinių sutarčių yra sudaromos viešajame sektoriuje, ir tik 34 proc. – privačiame sektoriuje. Ypač tai populiaru švietimo ir mokymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, taip pat kultūros, aplinkos apsaugos, sveikatos priežiūros, transporto, policijos ir kitose įstaigose, įmonėse ar institucijose. Darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijoms trūksta kompetencijų ir gebėjimų. 2019 m ir 2020 m. Eurofound ataskaitų duomenimis, Lietuvos socialiniai partneriai nurodė, kad jiems nepakanka finansinių išteklių ir jie neturi pakankamai personalo, siekiant plėtoti socialinį dialogą. Socialiniai partneriai vangiai dalyvauja regioniniu lygmeniu vykstančiame socialiniame dialoge. Lietuvos socialiniai partneriai taip pat mažai dalyvauja ES lygmeniu vykstančiame socialiniame dialoge. Reprezentatyvumo trūkumas. Šiuo metu nėra nustatyti šakos darbdavių organizacijų reprezentatyvumo kriterijai, taip pat privataus sektoriaus darbdavių organizacijos daugeliu atvejų neturi įgaliojimų iš savo narių sudaryti šakos kolektyvinių sutarčių, todėl privačiame sektoriuje šakos lygmeniu profesinių sąjungų organizacijos iš esmės neturi su kuo derėtis. 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, SADM Kolektyvinių sutarčių registre yra užregistruota 1 privataus sektoriaus šakos lygmens kolektyvinė sutartis. Šiuo projektu taip pat siekiama spręsti kitas problemas, kurių sprendimui didelę įtaką turi kokybiškas ir efektyvus socialinis dialogas: • šalies ūkyje neišnaudojami lanksčių darbo formų suteikiami privalumai; • įmonių lygmenyje neplėtojama darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) srities socialinė partnerystė; • mažas šalies vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU), palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ES šalimis. Nurodytas problemas bus siekiama spręsti per veiklas, skirtas tikslinių grupių kompetencijų didinimui (mokymus ir konsultacijas), informacijos socialinio dialogo temomis sklaidą ir tyrimus. Laukiamas rezultatas – įvykę teigiami pokyčiai įmonėse socialinio dialogo srityje. Siekiama, kad teigiamas pokytis per 6 mėnesius po dalyvavimo veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti, pabaigos įvyktų bent 30 proc. iš mažiausiai 668 organizacijų ir įmonių, kurios dalyvaus veiklose, skirtose socialiniam dialogui vystyti. Teigiamu pokyčiu bus laikomi konkretūs organizacijoje ar įmonėje pasiekti rezultatai, tokie kaip pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis, pagerėjusios kolektyvinės sutarties sąlygos, įsisteigusi profesinė sąjunga, padidėjęs profesinės sąjungos narių skaičius ir kiti teigiami pokyčiai socialinio dialogo srityje. Projekto veiklomis bus prisidedama prie 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatytų horizontaliųjų principų „darnus vystymasis“ ir „lygios galimybės visiems“ įgyvendinimo: darnus vystymasis ir lygios galimybės visiems. Projektu planuojama prisidėti prie nediskriminavimo principo ir darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo. Įgyvendinant projektą, planuojama užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų įgyvendinimą, iš kurių svarbiausi: nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, žmonių teisė gyventi oriai ir nepriklausomai, neįgaliųjų (asmenų su negalia) integracija, saugesnė ir geriau pritaikyta darbo aplinka.