Moksliniai tyrimai rodo, kad investicijos į kultūros sektorių reikšmingai prisideda prie gerovės augimo. Kūrybinėmis ir kultūrinėmis iniciatyvomis gali būti skatinama socialinė darna, visuomenės grupių integracija į bendruomenes, stiprinamas bendruomeniškumas, plėtojamas kūrybinis mąstymas, žmonėms padedama lengviau susidoroti su sunkumais ir iššūkiais. Be to pasitenkinimas gyvenamąja aplinka grįstas kompleksiniu gerbūvio suvokimu. Pastaruoju metu, atkreipiant dėmesį į kūrybos visuomenės ir žinių ekonomikos formavimąsi, vis daugiau dėmesio skiriama įvairioms paslaugoms, tame tarpe ir kultūrinėms. Minėtina, jog kultūrinio lauko vertinimas arba gebėjimas ir noras į šį lauką įsitraukti, turi įtakos gyvenamosios vietos vertinimui. 2020 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, jog beveik 100 proc. gyventojų vartoja kultūrą. Gyvas vartojimas siekia 88 proc., virtualus / nuotolinis – 99 proc.. Vienas iš kultūros sektoriaus elementų yra muziejai. Pastarųjų įstaigų vaidmuo mūsų visuomenėje keičiasi, jų veikla tampa priklausoma ne tik nuo pačių muziejų struktūros tobulinimo ar darbuotojų profesionalumo, bet ir nuo veiksnių, kurie šiuolaikinėmis sąlygomis nuolat keičiasi: informacinių technologijų plėtros, kultūros paslaugų teikimo pokyčių. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atliktame tyrime „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis (2020 m.)“ teigiama, jog muziejuose lankėsi 36,6 proc. apklaustųjų, galerijose ar parodose – 24,3 proc., lankė kultūros paminklus, istorines ar meno vietas, įžymius pastatus, archeologines vietas – 60,4 proc. Muziejų ir galerijų ekspozicijų kokybė vertinama prasčiau (66 proc.) nei bei kultūros paminklų ir archeologinių vietų (70 proc.). Vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros sektoriaus segmentų yra kultūros paveldas. Kultūros paveldas yra valstybei strategiškai svarbus istorijos raidoje visuomenės tęstinai kuriamas išteklius, kuris atspindi šalies ne tik istorinę, bet ir kultūrinę raidą bei vaidina svarbų vaidmenį išsaugant ir puoselėjant tautinį tapatumą. Nepaisant to, visuomenė nepakankamai tapatina save su kultūros paveldu ir neišnaudoja visų jo teikiamų galimybių. Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, patogus susisiekimas sudaro geras sąlygas kultūrinio ir pažintinio turizmo Joniškio rajone. Lėšų trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių kultūros paveldo apsaugai ir atnaujinimui visoje Lietuvoje, taip pat ir Joniškio rajono savivaldybėje. Siekiant padidinti Joniškio rajono patrauklumą būtina kryptingai plėtoti viešąją kultūros infrastruktūrą, visų pirma restauruojant ir atveriant lankytojams kultūros paveldo objektus. Projektas inicijuojamas siekiant sutvarkyti kultūros paveldo objektą, kuris leistų pritaikyti infrastruktūrą kultūrinėms ir visuomeninėms reikmėms bei didintų lankytojų skaičių. Projektu planuojama sutvarkyti ir kultūros veiklai pritaikyti Žagarės dvaro sodybos kompleksui priklausantį namą (Jaunimo g. 1), kuris yra nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas KPD registre – 25439). Bendras pastato plotas siekia 352 m2, pagrindinis plotas – 238 m2. Objektui atlikti taikomieji architektūriniai, natūriniai bei architektūros konstrukcijų tyrimai, projektavimo darbai. Žagarės (Naryškinų) dvaro sodybos Tiudorų stiliaus kompleksas yra vienintelis ir unikalus Lietuvoje, kurį projektavo ir darbus prižiūrėjo britų kilmės architektas Edward A. Minty. Lietuvoje Tiudorų stiliaus apraiškų galima pastebėti jau 16 a., tačiau šio stiliaus pastatus dažniausiai kūrė lietuvių architektai. Iš sodybos pastatų sprendžiama, jog Naryškinai pasižymėjo modernumu, moderniais ūkininkavimo metodais, įvairiais amatais ir rankų darbu. Čia Naryškinai mėgino įkurti tarsi atskirą kaimelį. Kompleksą sudaro 22 pastatai ir 70 ha ploto parkas. Pastatas – mokykla (Jaunimo g. 1, Žagarė) nuosavybės teise priklauso Joniškio rajono savivaldybei, o 2020 m. rugsėjo 17 d. panaudos sutartimi Nr. (3.41.)A6-25 perduotas Joniškio istorijos ir kultūros muziejui. Dėl prastos pastato būklės, fizinio nepritaikymo įvairioms socialinėms grupėms, teikti kultūros paslaugas yra sudėtinga. Muziejus veiklas pastate vykdo tik šiltuoju metų laiku, nes šildymo inžinerinės sistemos yra neveikiančios, o šildomos tik atskiros patalpos renginių ar edukacijų metu elektriniais šildytuvais. Potencialiame kultūros plėtrai objekte neįmanoma įrengti ekspozicijų, organizuoti parodų ir vykdyti kitų veiklų visais metų laikais. Pastatas netenkina higienos normų reikalavimų. Dėl ribotų galimybių veikloms nėra sudaromos sąlygos lankytojų srautui didėti, tame skaičiuje pritraukiant užsienio turistus. Apibendrintai projekto metu sprendžiamą problemą galima įvardinti sekančiai: „kultūros paveldo objekto būklė stabdo pilnavertišką objekto įveiklinimą ir naudojimą“. Pažymėtina, kad projekto problema atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 patvirtintoje „2021-2030 m. kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje“ nustatytas problemas Nr. 5 „Istorinės atminties pristatymas per kultūros paslaugas neskatina visuomenės susidomėjimo ir įsitraukimo“ ir Nr. 6 „Kultūros paveldas kaip unikalūs ištekliai nėra efektyviai naudojami kurti pridėtinę vertę šalies ekonomikoje ir stiprinti tautinę tapatybę“. Taip pat projekto problema atspindi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 998 patvirtintame „2021-2030 m. nacionaliniame pažangos plane“ nustatyto strateginio tikslo Nr. 4 „Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“ keliamą problematiką. Projektas įgyvendina „2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos“ konkretaus uždavinį Nr. 4.6 „Kultūros vaidmens stiprinimas vystant ekonomiką, socialinę įtrauktį ir socialines inovacijas (ERPF)“. Problemos sprendimo būdas. Siekiant patenkinti kultūros paveldo lankytojų poreikius, objektą padaryti prieinamu lankytojams ir atskleisti vertingąsias objekto savybes objekte planuojama atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus, bus įsigyti paslaugų teikimui būtinus baldus ir įrangą.. Projektu siekiami rezultatai. Projekto įgyvendinimas prisidės prie Joniškio rajono savivaldybės kultūros paslaugų kokybės gerinimo, prieinamumo didinimo, didesnių lankytojų srautų generavimo, taip pat padidins investicijų pritraukimą į turizmo sektorių (apgyvendinimas, maitinimas ir pan.). Atlikus objekto atnaujinimo darbus planuojamas lankytojų skaičiaus (apie 15000 per metus) augimas lankant muziejaus ekspozicijas, edukacines programas, parodas ir renginius. Bus siūlomos naujos edukacinės programos, kurių per metus planuojama surengti ne mažiau 50, renginių ir parodų ne mažiau kaip po 10 per metus. Visos numatomos paslaugos (edukacijos, ekskursijos, ekspozicijos ir t.t.) bus aprašomos anglų ir vokiečių kalbomis. Užsienio lankytojams edukacinės paslaugos bus vedamos anglų kalba. Užsienio turistų pritraukimui informacija viešinama socialiniuose tinkluose / tinklapyje / lankstinukais pateikiant anglų ir vokiečių kalbomis. Planuojama užmegzti ryšius su Lietuvos ir Latvijos turizmo agentūromis. Įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams pateikiamas PĮP 3.8 skyriuje. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami Horizontalieji Principai bei nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis Horizontaliesiems principams, bus laikomasi pagrindinių Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Pažymime, kad Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistas lygių galimybių ir nediskriminavimo principas.