Projektu nagrinėjama investicijų kryptis apima viešąsias gėrybes – žaliąją infrastruktūrą. Įvairūs XXI amžiaus visuomenės iššūkiai, tokie kaip biologinės įvairovės mažėjimas, klimato kaita ir su tuo susiję potvynių bei sausrų pavojai, vandens telkinių tarša, dirvožemio degradacija ir panašios problemos, reikalauja tvaresnės žemės naudojimo politikos ir integruoto, ekosistemomis paremto planavimo. Žalioji infrastruktūra (toliau – ŽI) yra nauja koncepcija, palaikanti ekologinių principų integravimą į žemės naudojimo planavimą ir valdymą. Europos Sąjungos (toliau – ES) žaliosios infrastruktūros strategijoje ŽI apibrėžiama kaip „strategiškai suplanuotas natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklas, kartu su kitais aplinkos objektais, suprojektuotas ir tvarkomas siekiant sudaryti sąlygas teikti įvairias ekosistemines paslaugas“. 2020 m. „Kurk Lietuvai“ atliktos 64 ekspertų iš 48 savivaldybių teritorijų planavimo, architektūros, žemėtvarkos ir urbanistikos, infrastruktūros ir turto skyrių apklausos rezultatai parodė , jog didžioji dalis respondentų (67 proc.) nesijaučia įgalinti/pajėgūs savarankiškai kelti su žaliąja infrastruktūra susijusius reikalavimus nuo pat vystomo projekto pradžios, o beveik pusė minėtos apklausos respondentų (43 proc.) mano, jog valstybė turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už žaliosios infrastruktūros principų integravimą urbanizuotose teritorijose. Taip pat tyrimas išryškino, jog ekspertų nuomone, pagrindinė problema žaliosios infrastruktūros vystyme/priežiūroje yra finansavimo trūkumas (71,4 proc.). Taip pat 71 proc. respondentų atsakė, kad yra jaučiamas visuomenės aktyvus susidomėjimas žaliosios infrastruktūros gerinimu, o pačios žaliosios infrastruktūros kokybę mieste daugiausiai apklausoje dalyvavusių asmenų įvertintų 3 balais iš 5. Žaliosios infrastruktūros diegimas tampa vis svarbesnis ir atsižvelgiant į naujausius ES politikos pokyčius, įskaitant Europos žaliąjį susitarimą ir ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. Ženkli dalis ES lėšų laikotarpiui nuo 2021–2027 m. aplinkos ir klimato pokyčių srityje nukreiptos į investicijas į ŽI. 2023 m. Lietuvos Aplinkos ministras patvirtino Regioninės pažangos priemonės „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gaires. Šios priemonės tikslas yra didinti žaliosios infrastruktūros plotus urbanizuotose teritorijose, skiriant 38,8 mln. eurų, iš kurių 33 mln. eurų finansuojami iš Europos Sąjungos fondų. Įgyvendinus šią priemonę, bus patobulinta arba naujai sukurta iki 261 ha žaliosios infrastruktūros plotų miestuose ir miesteliuose. Toks finansavimas leis miestams ir miesteliams ne tik išsaugoti esamus želdynus, bet ir kurti naujas žaliąsias erdves, kurios taps gyvybiškai svarbiomis ekologinėmis ir socialinėmis struktūromis. 2022–2030 m. Telšių regiono plėtros plane išskirta problema „Reikšmingas taršos poveikis aplinkai“ ir giluminė priežastis „Nepakankamos taršos mažinimo priemonės“. Regione yra praeityje užterštų neišvalytų teritorijų, kurios daro didelę žalą aplinkai, trūksta žaliosios infrastruktūros. 2025 m. pradžioje Mažeikių miesto plotas siekė 1648,8 ha. Didžiąją dalį sudarė užstatyta teritorija – 1023,2 ha, žemės ūkio naudmenos užėmė 240,1 ha, miškai (miško žemė) – 130,7 ha, panašų plotą užėmė keliai – 127,9 ha, vandenys – 51,5 ha ir kita žemė – 75,6 ha. Mažeikiai yra pramonės miestas, kuriame statiniais užstatyta miesto žemės dalis (62 proc.) yra didžiausia regione ir ženkliai viršija šalies vidurkį (3,8 proc.), atskirųjų želdynų ploto vienam gyventojui turi mažiau nei pusę reglamentuotos normos, miesto gyventojų tankumas yra didžiausias regione (2020 gyventojų / km2) ir viršija kai kurių didmiesčių gyventojų tankumą. Pagal Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano (2018 m.) sprendinius planuojama išlaikyti žaliųjų plotų sistemą užimančią 600,79 ha, arba 14,8 proc. miesto teritorijos. Didžiausia dalis tenka įvairių grupių miškams, tame tarpe miško rekreaciniams miško sklypams 146,9 ha (3,6 proc.) miesto teritorijos ir vandens telkinių apsaugos zonos miškams 113,1 ha (2,8 proc.) miesto teritorijos. Žaliųjų plotų sistemoje labai svarbų ir aktyvų vaidmenį atliekantys atskirieji želdynai užima 26,6 ha arba 0,7 proc. miesto teritorijos. Mažeikių miesto teritorija, kurioje planuojamos investicijos, patenka į interaktyvaus žemėlapio gardeles (kodai: 10600, 10751, 10752 ir ‎10753 (VRM kodavimas)), kuriose gyventojų skaičius siekė 21 723 (2021 m. duomenys), o nepralaidžių dangų ir žaliosios infrastruktūros santykis atitinka 8:2 (10600), 1:1 (10751), 9:1 (10752), 7:3 (10753). Bendrai žalioji infrastruktūra (medžių lajos, žolės dangos, vandens ir šlapynių bendras plotas) užima 538 061 m2, nepralaidžios dangos – 1 354 501 m2. Projekto problema – neišplėtota žalioji infrastruktūra. Problemos sprendimo būdas – vystyti žaliąją infrastruktūrą. Projekto rezultatai – plėtojant žaliąją infrastruktūrą bus sukurtos subalansuotos ir vietos gyventojų poreikius atitinkančios viešosios erdvės. Projekto įgyvendinimas paremtas „Mažeikių miesto žalinimo plano“ sprendiniais. Į planą įtrauktos teritorijos, kuriose žaliosios infrastruktūros plėtra yra aktualiausia. Iš viso į žalinimo planą įtrauktos 25 teritorijos, iš kurių 10 teritorijų detalizuota. Detalizuotos teritorijos: • Žemaitijos g. atkarpa nuo Naftininkų g. iki M. Daukšos g. (pagrindinių gatvių žalinimas); • Sedos g. 18A aikštelė (PC „IKI“) (automobilių stovėjimo aikštelių žalinimas); • Nenaudojama teritorija tarp Tirkšlių, Pavasario ir Pušų gatvių (naujų želdynų kūrimas poreikio zonose); • Senjorų (Sakurų) parkas (esamų atskirųjų želdynų stiprinimas); • Kvartalas tarp Pavasario, Žemaitijos, M. Daukšos, Pavenčių gatvių (daugiabučių kvartalų žalinimas); • Geležinkelio trikampis (tvarūs vandentvarkos sprendimai užliejamose teritorijose); • Alėja nuo Naftininkų g. 34 iki Žemaitijos g. 15a. (pėsčiųjų takų tinklo kraštovaizdžio sutvarkymas); • Melioratorių parkas (esamų atskirųjų želdynų tvarkymas ir priežiūra); • Geležinkelio skverai (Pušų g. 2) (žaliųjų barjerų kūrimas); • Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras (viešųjų pastatų prieigų aplinkos kokybės gerinimas). Apie žalinimo plano rengimo pradžią ir tikslus buvo paskelbta savivaldybės interneto svetainėje https://mazeikiai.lt/naujienos/pradedamas-rengti-mazeikiu-miesto-zalinimo-planas. Apie viešą žalinimo plano projekto aptarimo datą, renginio vietą ir laiką skelbta savivaldybės puslapyje https://mazeikiai.lt/naujienos/gyventojai-kvieciami-aptarti-mazeikiu-miesto-zalinimo-plana bei išsiųsti el. laiškai seniūnijoms ir įstaigoms. Mažeikių miesto urbanizuota teritorija, kurioje planuojama įgyvendinti žalinimo planą, žaliosios infrastruktūros ir nepralaidžių dangų plotų santykis 1500 gyv. / km2 gyventojų tankumo teritorijoje yra 0,44. Tai neatitinka optimalaus Lietuvos teritorijos žemės naudmenų plotų santykio, kurį sudaro 60 proc. natūralios naudmenos ir 40 proc. intensyvaus naudojimo antropogeninės naudmenos. Mieste vyrauja nelaidžios dangos. Investicijų projektas prisideda prie 2022–2030 m. Telšių regiono plėtros plano 3 tikslo „Didinti poveikio klimatui neutralumo priemonių efektyvumą ir mastą“ 3.2 uždavinio „Sumažinti aplinkos taršą“ įgyvendinimo. Projektu siekiama įgyvendinti 2022–2030 m. Telšių regiono plėtros plano pažangos priemonės LT028-03-02-06 „Aplinkos taršos mažinimas“ veiklą „Žaliosios infrastruktūros plėtra Mažeikių miesto urbanizuotoje aplinkoje“. Projektas atitinka regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių 1 ir 2 veiklas. Projektu prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs, siekiant sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, suteikiant visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis.