Teikiamas projektas prisideda prie 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros plano (toliau – URPPl) 4 problemos „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ ir 4.3. giluminės priežasties „Nepatraukli, nusidėvėjusi, šiuolaikinių gyventojų poreikių neatitinkanti viešoji ir gyvenamoji infrastruktūra; 1500 gyv. / km2 ir didesnio tankumo teritorijoje esantys nepakankami žaliųjų zonų ar jungčių plotai; žaliųjų zonų ir jų jungčių trūkumas urbanizuotose teritorijose“ sprendimo. URPPl pažymėta, kad Utenos regionui, turinčiam kurortinių ir turizmo traukos teritorijų vystymosi potencialą, reikalingos aukštesnės kokybės aplinkos sąlygos. Tačiau dalyje Utenos regiono savivaldybių centrų urbanizuotų teritorijų pralaidžių (žaliosios infrastruktūros) ir nepralaidžių dangų (pilkosios infrastruktūros) santykis tesiekia 3 / 7, arba atitinkamai tik 0,43, t. y. neatitinka optimalaus Lietuvos teritorijos žemės naudmenų plotų santykio, kurį sudaro 60 proc. natūralios naudmenos ir 40 proc. intensyvaus naudojimo antropogeninės naudmenos. URPPl nustatyta, kad minėtai problemai įtakos turi žaliosios ir jos lankymui pritaikytos infrastruktūros urbanizuotose teritorijose trūkumas, nepakankamai ar visai nevykdomi ekosistemų atkūrimui ir ekosisteminių paslaugų plėtrai skirti projektai. Šio projekto metu numatoma būtina žaliosios infrastruktūros plėtra Anykščių mieste, kadangi aplinkos kokybė čia yra esminė socialinės ir ekonominės plėtros prielaida, kuri ne tik saugo gamtinę aplinką, bet ir formuoja vietovės identitetą, patrauklumą lankytojams bei geresnių sąlygų sveikatinimo, poilsio ir rekreacijos veikloms sudarymą. Nors Anykščių rajonas pasižymi itin gausia ir įvairiapuse gamtine aplinka ir plačiu saugomų teritorijų tinklu bei išskirtiniais kraštovaizdžio objektais, nustatytos intensyviai urbanizuotos ir žmogaus veiklos stipriai paveiktos teritorijos. Šios teritorijos sutelktos miesto centrinėje dalyje, kurioje yra vieni iš pagrindinių kurortinės teritorijos Anykščių miesto traukos objektų, ir kurios funkciškai ir struktūriškai išsiskiria iš bendro saugomos teritorijos, Anykščių regioninio parko, gamtinio karkaso. Atsižvelgiant į Finansavimo gairėse nustatytą išankstinę sąlygą parengta Žaliosios infrastruktūros schema, pagal kurią nustatytos labiausiai antropogeninės veiklos paveiktos teritorijos, esančios gardelėse OBJECTID51285 ir OBJECTID51430, bei identifikuoti prioritetiniai objektai (teritorijos), kuriuose būtina įgyvendinti Žaliosios infrastruktūros priemones, tai: 1. Kurorto (miesto) parkas; 2. A. Vienuolio–Žukausko skvero teritorija; 3. Gatvių ir viešųjų erdvių humanizavimo prioritetinės teritorijos: 3.1. viešoji erdvė tarp J. Biliūno gatvės ir Anykščių menų mokyklos; 3.2. teritorija esanti ties pėsčiųjų-dviračių taku palei J. Biliūno gatvę; 3.3. teritorijos – viešosios erdvės ties Panevėžio g., ties K. Donelaičio ir ties Šaltupio g. Nustatyta, kad šiose teritorijose dalis želdinių yra nepatenkinamos ar blogos sanitarinės būklės, dalyje viešųjų erdvių žalioji infrastruktūra yra fragmentuota arba visiškai neegzistuojanti, ypač siekiamose humanizuoti gatvių atkarpose ar A. Vienuolio–Žukausko skvero teritorijoje, kur beveik 100 proc. dominuoja vandeniui nelaidžios technogeninės dangos. Šios teritorijos atlieka tik bazinę, fragmentuotą rekreacinę funkciją, kuri nėra pritaikyta skirtingų gyventojų grupių intensyviam, kasdieniam, universaliam naudojimui. Kurorto (miesto) parke esantis mineralinio vandens gręžinys, kuris galėtų būti tinkamai įveiklintas kaip gamtos edukacijos ir terapijos paviljonas, nėra naudojamas ir nekuria jokios pridėtinės vertės, A. Vienuolio–Žukausko skvero teritorijoje vyrauja vandeniui nelaidžios šilumos salos efektą sukeliančios technogeninės dangos, o norimose humanizuoti gatvių atkarpose žalioji infrastruktūra yra minimali arba visai neegzistuoja. Teritorijose trūksta edukacinių gamtos pažinimo elementų, mažosios architektūros sprendinių, daugiafunkcių poilsio zonų ir viešosios infrastruktūros, skatinančios gyventojus aktyviai naudotis žaliosios infrastruktūros teikiamomis ekosisteminėmis paslaugomis. Atsižvelgus į tai, galima daryti išvadą, kad esamas žaliosios infrastruktūros potencialas nėra išnaudojamas kuriant pridėtinę ekologinę ir socialinę vertę šiose teritorijose. Nagrinėjamose viešosiose erdvėse ir gatvių atkarpose nėra užtikrinamas natūralių kraštovaizdžio elementų vientisumas ir žaliųjų jungčių tęstinumas, nepakankamai formuojami arba jų visai nėra vietovei būdingi, didesnio biologinio efektyvumo želdynų intarpai, neplėtojami gamtoje vykstančiais savaiminiais procesais pagrįsti sprendiniai. Neišspręsti tvaraus paviršinių nuotekų tvarkymo klausimai, dominuojantis perteklinis vandeniui nelaidžių dangų plotas ir nusidėvėjusi infrastruktūra lemia prastą mikroklimatą, šilumos salos efektą, potvynių riziką bei mažina viešųjų erdvių patrauklumą ir atsparumą klimato kaitai. Nagrinėjamų teritorijų pritaikymas lankymui yra neatsiejama URPPl pažangos priemonės tikslų įgyvendinimo dalis. Vien tik želdinių gausinimas ar natūralių procesų atkūrimas urbanizuotoje aplinkoje, jeigu teritorijos lieka funkciškai neprieinamos ar nepatrauklios naudotojams, nėra pakankami sprendiniai laukiant kompleksinio rezultato. Žalioji infrastruktūra tai sistema, o ne pavieniai elementai, todėl ji veikia efektyviai tik tada, kai jos elementai yra tarpusavyje susieti ir sudaro funkcinį tinklą. Tik kompleksiškai vystoma sistema (žalieji koridoriai, vandens surinkimas, bioįvairovės jungtys, rekreacinės erdvės) leidžia reguliuoti mikroklimatą, valdyti paviršinį vandenį, palaikyti ekosistemų paslaugas, užtikrinti gyventojų judėjimo ir poilsio tęstinumą. Atsižvelgus į tai, šių kompleksinių rezultatų ir bus siekiama įgyvendinamo projekto sprendiniais. Apibendrinant esamą situaciją, remiantis parengta Žaliosios infrastruktūros schema, suformuluota projektu sprendžiama problema – Anykščių miesto urbanizuotoje centrinėje dalyje žalioji infrastruktūra yra nepakankamai išvystyta, fragmentiška ir funkciniu požiūriu neefektyvi, todėl neužtikrina reikiamo ekosisteminių paslaugų lygio, neatitinka Žalinimo metodikoje keliamų tikslų, nėra pritaikyta gyventojų ir lankytojų poreikiams bei neišnaudoja esamų gamtinių traukos objektų potencialo. Problemai spręsti, pagal Žaliosios infrastruktūros schemoje numatytus sprendinius, skirtus Kurorto (miesto) parko, A. Vienuolio–Žukausko skvero teritorijos ir priskirtų gatvių ir viešųjų erdvių humanizavimui, numatoma kompleksiškai sutvarkyti urbanizuotas teritorijas, mažinant vandeniui nelaidžių dangų plotą, gausinant ir gerinant želdinius, diegiant tvarius lietaus vandens sprendinius bei kuriant lankymui pritaikytą žaliąją infrastruktūrą su edukaciniais gamtos pažinimo ir mažosios architektūros elementais. Kompleksiškai įgyvendinant Žaliosios infrastruktūros schemoje numatytus sprendinius bus tiesiogiai prisidedama prie URPPl pažangos priemonės ir Žalinimo metodikoje (Finansavimo gairių 3 priedas) nustatytų tikslų įgyvendinimo, kuriais bendrai siekiama gausinti ir saugoti natūralius kraštovaizdžio elementus; stiprinti ekologines, socialines, estetines, kultūrines ir ergonomines (patogumo) kraštovaizdžio funkcijas urbanizuotose teritorijoje; kurti naujas ir sujungti esamas žaliąsias jungtis į vieną darnią sistemą; didinti urbanizuotų ir antropogeninės veiklos paveiktų teritorijų biologinę įvairovę; gerinti mikroklimatą ir paviršinių nuotekų tvarkymą, mažinant vandeniui nelaidžių dangų plotus; užtikrinti, kad žalioji infrastruktūra būtų ne tik ekologiškai efektyvi, bet ir realiai naudojama – pritaikyta lankymui, edukacijai, poilsiui ir sveikatinimui skirtingoms gyventojų grupėms. Projektas taip pat prisideda prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs, siekiant sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, suteikiant visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis. Taip pat ir prie dvyliktojo tikslo – užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius siekiant darnaus gamtos išteklių valdymo ir veiksmingo jų naudojimo – įgyvendinimo. Investicijų projekte pažymėta, kad jei projektas nebus įgyvendinamas – želdinių būklė toliau blogės ir dalis jų ateityje bus šalinama dėl avarinės būklės, technogeninių dangų poveikis mikroklimatui ir paviršinių lietaus nuotekų potvynių rizika ir toliau liks nesuvaldyta, o gyventojų naudojimasis viešosiomis erdvėmis, įskaitant ir žaliosios infrastruktūros teikiama nauda, ir toliau mažės. Tęsiant veiklą be esminių investicijų, problema ir ją nulemiančios priežastys nebus išspręstos, o dalis jų ilgainiui tik gilės. Įvertinus visas aplinkybes, galima teigti, kad numatomas įgyvendinti projektas vertinamas kaip kuriantis socialinę-ekonominę naudą ir prisidedantis prie esamų problemų sprendimo bei leidžiantis kryptingai gerinti gyvenimo kokybę, nesukuriant perteklinių investicijų į technogeninę (pilkąją) infrastruktūrą, kurios išlaikymas demografinio mažėjimo sąlygomis tampa vis didesnė finansinė našta tiek valstybės, tiek ir savivaldybių biudžetams. Anykščių miesto ir rajono gamtiniai ištekliai sudaro pagrindą kurti sveiką, saugią ir patrauklią gyvenamąją aplinką vietos gyventojams, ypač senėjančiai visuomenei, bei didina patrauklumą jaunoms šeimoms, grįžtantiems gyventojams ir turistams. Tikimasi, kad žalioji infrastruktūra dar labiau sustiprins Anykščių identitetą kaip gamtos ir poilsio kryptį, skatins bendruomeniškumą ir prisidės prie ilgalaikio ekonominio bei socialinio tvarumo, net ir nuosekliai mažėjant gyventojų skaičiui.