Projektu „Metodinės bazės žaliosios infrastruktūros sprendimų praktiniam įgyvendinimui sukūrimas ir kompetencijų kėlimo programos įgyvendinimas“ siekiama prisidėti prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, 6 problemos „Mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų, silpnėja gamtinio karkaso teritorijų ekologinis potencialas, nyksta biologinė įvairovė, degraduoja ekosistemos, mažėja jų teikiamų paslaugų kokybė“ ir ją lemiančių priežasčių 6.2. „Per mažas visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas“, 6.12. „Didėja fragmentacijos keliamos grėsmės natūralių buveinių ir vietinių rūšių populiacijų ilgalaikiam išlikimui“, 6.13. „Kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, ekosistemų paslaugų nuostatos neefektyviai integruotos į miškų ūkio, žemės ūkio, teritorijų planavimo ir kitus viešojo valdymo arba ūkio sektorius ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“, 6.14. „Neišplėtota žalioji infrastruktūra urbanizuotose teritorijose“, 6.14.1. „Neišplėtota žaliosios infrastruktūros koncepcija ir neįtvirtintas jos teisinis reglamentavimas“, 6.14.2. „Trūksta įgūdžių ir kompetencijos sėkmingam ir efektyviam žaliosios infrastruktūros plėtojimui šalyje“, 6.14.3. „Urbanizuotose teritorijose nevykdomi ekosistemų atkūrimui, ekosisteminių paslaugų gausinimui skirti projektai“ sprendimo. Projektu taip pat siekiama išspręsti 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ uždavinius 6.6. „Sustiprinti gebėjimą prisitaikyti ir padidinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio sektorių atsparumą klimato kaitos pokyčiams“ ir 6.8. „Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą“. Programos „Kurk Lietuvai“ 2020–2021 m. vykdyto projekto „Žaliosios infrastruktūros integravimas į miestų planavimą“ metu atlikta Lietuvos miestų bendrųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų apžvalga parodė, kad Lietuvoje savivaldybių lygmenyje žalioji infrastruktūra, kaip ekosistemines paslaugas užtikrinančių sprendinių visuma, nėra sistemingai plėtojama, ekologinių sluoksnių samprata neatspindi visų žaliosios infrastruktūros aspektų, o teisinis reglamentavimas nepajėgia pasiekti, kad efektyvus, strateginis gamtinių elementų formavimas taptų neatsiejama teritorijų planavimo ir projektavimo proceso dalimi. Projektas sprendžia kelias pagrindines problemas, susijusias su urbanizuotų teritorijų aplinkos kokybe, biologinės įvairovės apsauga ir klimato kaitos poveikiu. Pirma, natūralių ir pusiau natūralių teritorijų mažėjimas bei gamtinio karkaso fragmentacija silpnina ekosistemų funkcijas ir prisideda prie biologinės įvairovės nykimo. Antra, urbanistinės plėtros ir teritorijų planavimo procesuose dažnai trūksta aiškiai apibrėžtų gamta grįstų sprendimų, o jų taikymas nėra pakankamai integruotas į teisinę bei strateginę aplinką. Trečia, visuomenės ir specialistų aplinkosauginis sąmoningumas bei kompetencijos šioje srityje yra nepakankamos, o sprendimų priėmėjams trūksta duomenimis pagrįstų rekomendacijų, leidžiančių priimti efektyvius, kaštų požiūriu pagrįstus sprendimus prisitaikant prie klimato kaitos. Ketvirta, urbanizuotos teritorijos turi būti pritaikytos prie besikeičiančio klimato, kad amortizuotų klimato kaitos daromą žalą ir užtikrintų kokybišką ir sveiką urbanizuotų teritorijų aplinką čia esantiems.