Telšių miesto 2022-2029 m. vietos plėtros strategijos (toliau - Strategija) SSGG analizėje atkreipiamas dėmesys į didžiausias Telšių miesto silpnybes ir galimybes. Silpnybės: - Socialinę riziką patiriančių šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus didėjimas. Per penkerius metus iki Strategijos parengimo daugiau nei ketvirtadaliu padidėjo šeimų, patiriančių socialinę riziką, skaičius. - Mažėjantis jaunimo (15-29 m.) skaičius Telšiuose, tačiau auganti niekur nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalis. Per 5 metus jaunimo Telšiuose sumažėjo apie 8,5 proc. ir neaktyvaus jaunimo procentinė dalis keitėsi nuo 9,3 iki 10,7 proc. - Vietos valdžios, NVO, verslo bendradarbiavimo iniciatyvų stoka. Vietos organizacijos neinicijuoja ir neįgyvendina tarpusavio bendradarbiavimo projektų ir kitų iniciatyvų. - Nepakankami NVO materialiniai ir žmogiškieji ištekliai. NVO neturi pakankamo išteklių kiekio, kad galėtų įgyvendinti iniciatyvas skirtas prevencinių ir tikslinių programų įgyvendinimui, nėra pakankamai pajėgios perimti socialinių paslaugų teikimą iš Savivaldybės. Grėsmės: - Visuomenės senėjimas ir augantis su tuo susijusių paslaugų poreikis. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ pažymima, kad šalies populiacija sparčiai sensta – Lietuvos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis nei ES vidurkis. EK prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų amžiaus mediana bus beveik 7 m. didesnė negu yra šiuo metu. Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas ir didėjančią naštą dirbantiesiems. - Lėtas visuomenės požiūrio, įpročių kitimas, galintis turėti neigiamos įtakos socialinę riziką patiriančių asmenų integracijai. 2021 – 2030 m. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija išskiria du pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria šeimos, patiriančios socialinę riziką – socialinių įgūdžių neturėjimas ir stigmatizuotas visuomenės požiūris į tokias socialinę riziką patiriančias šeimas ir jų problemas. Šeimos patiriančios socialinę riziką, visuomenėje yra ignoruojamos, jų problemos paliekamos spręsti tik tam tikrų institucijų darbuotojams ir specialistams. - Auganti socialinė atskirtis. Nelygybė ir socialinė atskirtis išlieka Lietuvos problema. Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, EK vertinimu skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Atsižvelgiant į Strategijoje išskirtas silpnybes ir grėsmes, vieni svarbiausių iššūkių yra: - Vaikų bei jaunimo įtraukimas į pilietines, bendruomenines bei jiems naudingas veiklas, kurios prisidėtų prie jų motyvacijos kultivuoti prasmingas ir naudingas veiklas. - Nepakankamos NVO galimybės prisidėti ir inicijuoti pokyčius Telšių mieste vaikų, jaunimo bei senjorų atžvilgiu, ypatingai dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių stokos bei vietos institucijų prisidėjimo. - Auganti socialinė atskirtis mažina socialinės integracijos galimybes, kas tiesiogiai sąlygoja lygiateisiško dalyvumo trūkumą, paslaugų prieinamumą, o tai dar labiau skatina socialinės atskirties augimą. Siekiant spręsti aprašytą problemą bei prisidėti prie Strategijos įgyvendinimo plano, projektu bus prisidedama prie jos 1. TIKSLO „Gyventojų socialinės ir ekonominės įtraukties didinimas, plėtojant socialinės atskirties mažinimui ir užimtumo bei verslumo skatinimui skirtas iniciatyvas", jo 1.1. UŽDAVINIO „Didinti gyventojų aktyvią įtrauktį, įgyvendinant bendruomenės inicijuotas, socialinę integraciją skatinančias veiklas“ 1.1.1. VEIKSMO „Prevencinių ir kitų socialinių kompleksinių priemonių, socialinę atskirtį ir riziką patiriantiems asmenims organizavimas (2025 – 2029 m.)“, 1.1.3. VEIKSMO „Priemonių, skirtų socialinę atskirtį patiriančių asmenų informavimui, tarpininkavimui ir atstovavimui, sprendžiant jų problemas, įgyvendinimas“. Taip pat prie minėto 1.1 UŽDAVINIO alternatyvų: „Mažinti tikslinių grupių socialinę atskirtį, skatinant socialinių paslaugų plėtrą“ ir "Didinti tikslinių grupių socialinę įtrauktį, stiprinant bendruomeninius ryšius" įgyvendinimo. Svarbu paminėti, kad Pareiškėjas įgavo projekto sėkmingam vykdymui reikalingų žinių ir įgūdžių vykdymas kitus susijusius projektus: 2022-2023 m. vykdė projektą "Telšių krizių centro pagalba vaikui ir šeimai", 2022 m. -"Telšių krizių centro pagalba Žemaitijos vaikams" (projektas tapo testinis iki 2025 m.), "Pagalba paauglystę išgyvenančioms šeimoms" ir kt. Visų minėtų projektų tikslinė grupė atitinka šio projekto tikslinę grupę, todėl galima tvirtai teigti, kad Pareiškėjas yra patyręs dirbant su įvairaus amžiaus asmenimis, patiriančiais socialinę atskirtį. Projekto turinys ir veiklos atitinka PFSA 2.1.1. veiklą – „Naujų darbo vietų socialiniame versle kūrimas“ bei šios veiklos papunkčius: 2.1.1.1. naujos reikalingos įrangos, įrenginių, paslaugų ar kito turto, skirto socialinio verslo kūrimo ar plėtros reikmėms, įsigijimas; 2.1.1.3 patalpų, priklausančių pareiškėjui nuosavybės teise arba valdomų ilgalaikės nuomos ar panaudos pagrindais (perdavimas naudotis patalpomis negali būti trumpesnis nei veiklų tęstinumo užtikrinimui taikomas terminas), atnaujinimas (rekonstrukcija, paprastasis arba kapitalinis remontas), pritaikant patalpas socialiniam verslui vykdyti; 2.1.1.5. socialinio verslo pradinių produktų įsigijimas, paslaugų kūrimo ir (ar) testavimo įsigijimas, rinkodaros priemonių kūrimo ir taikymo priemonių įsigijimas. Projekto metu bus sukurtos naujos darbo vietos (planuojama iš viso 1,5 etato), bus atliktas paprastasis patalpų, valdomų panaudos pagrindais, remontas bei bus įsigytos reikalingų specialistų paslaugos. Svarbu paminėti, kad projektas bus vykdoms pagal integruotą socialinio verslo modelį, t.y. bus vykdoma ekonominė veikla, turinti tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.). Veikiant pagal šį socialinio verslo modelį, Pareiškėjas veiks tradiciškai, t. y. sieks pelno, o socialinę atskirtį patiriantys tikslinės grupės nariai gaus nemokamas ir lengvai prieinamas paslaugas dėl gauto pelno reinvestavimo į minėtas paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Projekto atitikimas prioritetiniams kriterijams: 1. Projekte įtraukiamos veiklos susijusios su ekologiniu, aplinkosauginiu švietimu ir (arba) sveika gyvensena ir fiziniu aktyvumu. Atitiktį kriterijui pagrindžia tai, kad projekto metu bus vykdomos veiklos, skirtos prisidėti prie psichoemocinės ir fizinės tikslinės auditorijos sveikatos stiprinimo: psichologiniai užsiėmimai, grįsti įvairiomis metodikomis visiems tikslinės grupės nariams ir fizinio aktyvumo užsiėmimai senjorams. 2. Didesnis Projekto veiklos/-ų vykdytojų skaičius iš skirtingų sektorių ir (arba) organizacijų ir (arba) įstaigų. Atitiktį kriterijui pagrindžia tai, projekto vykdymo prisidės 4 organizacijos. 3. Ne mažiau kaip 20 proc. papildomų Projekto naudos gavėjų ir (arba) Projekto veiklų dalyvių yra jaunimas (15-29 m.) nepriskiriami riziką patirti socialinę atskirtį turintiems gyventojams, siekiant didesnės socialinės integracijos. Atitiktį kriterijui pagrindžia tai, kad 15-29 m. amžiaus jaunimo bus 30 asmenų iš bendro projekto tikslinės grupės skaičiaus - 105 asmenų (28,8 proc.). 4. Projekto tikslinių grupių skaičius, kurioms bus teikiamos paslaugos. Atitiktį kriterijui pagrindžia tai, kad projekto metu bus 5 tikslinės grupės: vaikai 1,5 - 7 m. amžiaus vaikai, 7 - 15 m. amžiaus vaikai, 15 - 25 m. jaunimas, suaugę asmenys ir senjorai. 5. Pareiškėjo ir partnerio (-ių) veiklų vykdymo reguliarumas / intensyvumas. Visoms tikslinėms grupėms bus vykdomos reguliarios veiklos - ne mažiau nei po 1 kartą per savaitę. Tokį reguliarumą pagrindžia turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Svarbu paminėti, kad projekto metu bus laikomasi horizontaliųjų principų: Projektu bus tiesiogiai prisidedama prie HP įgyvendinimo socialinėje srityje. Veiklų dėka bus skatinamas projekto tikslinės grupės narių užimtumas, bus sudaromos lygiateisiškos galimybės gauti paslaugas nepriklausomai nuo socialinės padėties, bus rūpinamasi Telšių miesto gyventoju psichoemocinės ir fizinės sveikatos gerinimu bei prisidedama prie neformalaus švietimo organizavimo. Prisidėjimą prie šio principo įgyvendimo tiesiogiai pagrindžia projekto tikslinės grupės narių pasirinkimas. Didžioji dalis projekto tikslinės grupės bus asmenys, patiriantys socialinę atskirtį ar turintys tam riziką dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ir kt. Taip pat svarbu paminėti, kad projektas prisidės prie socialinės integracijos gerinimo suteikiant lygiateisiškas galimybes gauti paslaugas tiek patiriančius, tiek nepatiriančius socialinės atskirties ar neturinčius tam rizikos. Projekto metu bus naudojami šiuolaikiški ir inovatyvūs metodai: projekto viešinimas bei paslaugų dalomoji medžiaga bus ruošiama virtualiu formatu. Taip pat projekto metu bus vykdomos paslaugos remiantis naujais ir inovatyviais metodais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: - DIRFloortime. DIR® modelio pagrindinė idėja yra skatinti vaiko emocinį ir socialinį vystymąsi, kuris yra pagrįstas tam tikra eiga ir elementais. - ABA terapija – tai moksliniais tyrimais pagrįsta ir visame pasaulyje pripažinta taikomojo elgesio analizės metodika, kuri mokymosi ir elgesio keitimo principu ugdo įvairius įgūdžius bei formuoja elgesį. - Neurografika. Neurografinis menas - tai technika, kurios metu piešiamos laisvos formos linijos arba „nervinės linijos". - Neuroedukacija (toliau – NEM) priklauso neuromokslų sričiai ir yra grindžiama teorija, kuri tyrinėja žmogaus galimybes keisti požiūrį į gyvenimą ir stresines situacijas.