2024–2029 m. Šiaulių regiono funkcinės zonos strategijoje (toliau – Strategija) išskiriama problema – nepakankamai realizuojamas Šiaulių regiono potencialas pramonės bei smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo srityse, mažėjantys žmogiškieji ištekliai, neužtikrinamas ekonominis ir aplinkosauginis tvarumas. Nustatytas vienas iš poreikių – geriau pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros objektus, gerinti turizmo informacijos sklaidą. Strategijoje keliamas tikslas – pagerinti sąlygas tvariai regiono ekonominei ir socialinei plėtrai, o tikslo pasiekimui numatomas uždavinys – pritaikyti gamtos ir kultūros objektus lankymui, gerinti informacijos sklaidą. 2022-2030 m. Šiaulių regiono plėtros plane teigiama, kad menkas turizmo paslaugų sektoriaus išvystymas ir kompleksinių paslaugų stoka neskatina srautų ir turistų viešnagės laiko didėjimo. Sezoniškumas neigiamai veikia turizmo plėtrą, nes šaltuoju metų laiku ypatingai jaučiamas infrastruktūros trūkumas. Nepakankamas pakelės infrastruktūros išvystymas – labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, tualetų, atokvėpio aikštelių, kempingų, pakelės kavinių. Daugelį turizmo objektų būtina modernizuoti. Trūksta regiono savivaldybių sinergijos, siekiant didinti gamtos ir kultūros objektų žinomumą bei lankomumą, plėtoti rekreacijos ir sveikatingumo paslaugas. Šio projekto įgyvendinimas prisidės prie funkcinės zonos strategijos tikslų, didindamas rekreacijos ir turizmo infrastruktūros efektyvumą bei skatinamas savivaldybių bendradarbiavimą. Projektu planuojama spręsti Joniškio rajono turizmo ir rekreacijos plėtros problemas. Projekto įgyvendinimo metu numatoma, kad integravus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolyną, Sidabros upę ir tvenkinį į bendrą regioninį turizmo tinklą, bus pritraukiami ne tik vietos gyventojai, bet ir lankytojai iš aplinkinių savivaldybių, taip didinant funkcinės zonos patrauklumą. Auganti turistinė veikla ir gerėjanti infrastruktūra ne tik gerins gyvenimo kokybę esamiems gyventojams, bet ir skatins jaunimą bei naujakurius rinktis šią teritoriją gyvenimui ir darbui, prisidedant prie ilgalaikio regiono gyvybingumo ir demografinių iššūkių sprendimo. Projekto įgyvendinimo metu bus nepažeidžiami Horizontaliųjų principų ir kitų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai – įrengta infrastruktūra galės naudotis visi žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kt.