Europos Sąjunga (toliau -ES) yra išsikėlusi tikslus iki 2050 m. sukurti anglies dioksido (toliau – CO2) neišskiriančią, ekologiškai tvarią žiedinę ekonomiką, įtraukiant griežtesnes perdirbimo taisykles ir privalomus medžiagų naudojimo tikslus iki 2030 m., taip siekiant skatinti atliekų prevenciją ir daugkartinį panaudojimą. Tam bus reikalingos technologijos, sudarančios galimybes surinkti CO2 arba absorbuoti jį tiesiai iš atmosferos, o susidarančias atliekas panaudoti energijos gamybai. Šios technologijos labiausiai bus orientuotos į sektorius, kuriuose CO2 ir atliekų kiekis ypač didelis, bei kuriuose yra sunku jį sumažinti. Todėl Europos Komisija (toliau – EK) priėmė komunikatą dėl pramoninio CO2 valdymo, kuriame pateikiama išsami informacija apie tai, kaip šios technologijos galėtų padėti iki 2040 m. 90 proc. sumažinti CO2 kiekį, o iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, susidariusias atliekas panaudojant energijos gavimui. Šiuo metu statybos sektorius yra išskirtas kaip lyderiaujantis pasaulyje pagal išskiriamą CO2 ir susidarančių atliekų kiekį, todėl, siekiant įgyventi ES reikalavimus, kiekviena šalis narė turi imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, kad būtų sudarytos sąlygos diegti technologijas ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad ateinančiais dešimtmečiais Europoje būtų sukurta bendroji CO2 ir atliekų daugkartinio panaudojimo rinka. Šiuo metu nėra vieningos informacinės sistemos, kurioje būtų centralizuotai kaupiami duomenys apie statinių gyvavimo ciklo (toliau – SGC) metu naudojamų, susidarančių ir poveikį aplinkai turinčių medžiagų kiekį. Taip pat nėra informatyvaus bei patogaus skaitmeninio įrankio, kuris prisidėtų prie statinių poveikio aplinkai ir klimato kaitai stebėjimo bei prognozuojamų rodiklių apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai buvo identifikuotos ir siekiamos išspręsti šios problemos: 1. Remiantis atlikta analize, šiuo metu nėra centralizuotai renkami duomenys skirti stebėti bei modeliuoti rodiklius, kurie padėtų efektyvinti susidarančių atliekų mažinimo procesą statybos ir griovimo metu bei globalinio atšilimo prevenciją visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose. Nėra informatyvių, patogių ir sąveikių skaitmenizuotų pastatų stebėsenos bei planavimo instrumentų, susijusių su globalinio atšilimo prevencija. Nėra skaitmeninio sprendimo, kuris apimtų duomenų apie pastatų tvarumą rinkimą, naujų rodiklių modeliavimą. 2. Atlikta esamos situacijos analizė atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje nėra priemonių, kurios skatintų pastatų statytojus naudoti tvarias bei klimato kaitą mažinančias medžiagas, bei sumažinti statybų metų susidarančių atliekų kiekį. Šiuo metu pastatų statytojams nėra keliami reikalavimai pateikti duomenis apie pastatui naudojamų žaliavų tvarumą bei jų poveikį aplinkai. Taip pat nėra vertinamas susidariusių atliekų statybos metu poveikis aplinkai, todėl nėra galimybės skatinti statytojus naudoti tvarias medžiagas. Nėra sukurtos vieningos nacionalinio lygmens metodikos, kurios pagrindu būtų galimybė atlikti SGC analizę. 3. Atlikus esamos situacijos analizę, taip pat buvo nustatyta, kad šiuo metu nėra centralizuotai renkami faktiniai duomenys apie pastato eksploatavimo metu sunaudojamą energijos kiekį. Todėl nėra galimybės įvertinti, ar pastatas eksploatacijos metu potencialiai neviršija ir per visą SGC neviršys projektavimo metu numatytų normų. Dalis reikiamų duomenų renkami atskirose IS, necentralizuotai, dalis nėra kaupiama, dėl šių priežasčių nėra galimybės apskaičiuoti rodiklius, kurie padėtų stebėti bei įvertinti, ar pastatas ilgalaikėje perspektyvoje efektyviai naudoja išteklius bei kokį kiekį kenksmingų medžiagų sugeneruoja. VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ siekia įgyvendinti projektą „Statinių gyvavimo ciklo (SGC) modeliavimo sistemos sukūrimas“ (toliau – Projektas). Projektas bus įgyvendinamas vykdant 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 02-001-06-03 „Skatinti atliekų prevenciją“. Numatoma, kad po Projekto įgyvendinimo: • bus sukurti įrankiai, leisiantys centralizuotai kaupti duomenis apie pastato statyboms naudojamų medžiagų poveikį aplinkai viso gyvavimo ciklo metu; • bus sukurti įrankiai, leisiantys priskirti bei saugoti Nacionalinių statybos informacijos klasifikatorių kodus pastato statybos metu naudojamoms medžiagoms; • bus centralizuotai kaupiami faktiniai duomenys apie operatyvinės energijos sunaudojimą pastato naudojimo etape, kurių pagrindu bus galimybė modeliuoti rodiklius, leisiančius palyginti statinio projektavimo metu numatytus ir faktinius rodiklius bei įvertinti nuokrypius; • bus centralizuotai kaupiami faktiniai duomenys apie statybos ir griovimo metu susidariusias atliekas bei jų poveikį aplinkai; • bus sukurtos metodinės priemonės, leidžiančios surinktų duomenų pagrindu atlikti SGC analizę bei įvertinti statinių poveikį aplinkai ir klimato kaitai; • bus efektyviau stebima ir vertinama pastatų suvartojama energija, išskiriamas CO2 kiekis, susidariusios atliekos bei nustatomi kiti rizikos rodikliai, darantys poveikį aplinkai bei klimato kaitai; • modeliuojami SGC rodikliai leis įvertinti ir kontroliuoti naujų statinių poveikį aplinkai bei mažinti statybos metu susidarančių atliekų kiekius. Užbaigus Projektą bus įgyvendinti pakeitimai, padėsiantys spręsti visas identifikuotas problemas ir įgyvendinti tikslinių grupių poreikius. Pagrindiniai Projekto metu siekiami pokyčio rezultatai: 1. Bus sukurti įrankiai (SGC informacinės sistemos (toliau – SGC IS) technologinis sprendimas) leisiantys: • centralizuotai kaupti duomenis apie pastato statybos, eksploatacijos ir likvidavimo metu naudojamas medžiagas, sunaudojamą energiją bei susidarančias atliekas; • surinktų duomenų pagrindu apskaičiuoti / modeliuoti rodiklius, skirtus pastatų stebėsenai viso gyvavimo ciklo metu, poveikio aplinkai ir globalinio atšilimo kontekste. 2. Surinkta informacija bei sukurti įrankiai leis: • priimti tikslesnius sprendimus susijusius su ES ir EK tikslais dėl poveikio aplinkai ir susidarančių atliekų mažinimo; • skatinti bei kontroliuoti statinių projektuotojus, statytojus naudoti tvarias ir mažesnį poveikį aplinkai ir klimato kaitai turinčias medžiagas patvirtintas Produkto poveikio aplinkai deklaracijomis (angl. Environmental Product Declaration, toliau – EPD); • skatinti ir kontroliuoti statybų sektorių efektyviai naudoti medžiagas mažinant susidarančių atliekų kiekį; • efektyviau stebėti viso pastato gyvavimo ciklo metu išskiriamo CO2 kiekį, suvartojamą energiją ir kitus su klimato kaita ir poveikiu aplinkai susijusius rodiklius; • įvertinti pastato patalpų gyvenimo kokybę. 3. Bus sukurtos metodinės bei analitinės priemonės vertinti pastatų rizikingumą išskiriant rizikos veiksnius, medžiagas, jų kiekius. 4. Modeliuojami SGC rodikliai apie pastatų poveikį aplinkai leis tinkamai informuoti visuomenę bei sudarys sąlygas priimti teisinius sprendimus nacionaliniu lygiu, kurie skatins statinių projektuotojus, statytojus prisidėti ir efektyviau vykdyti ES ir EK politikos keliamus tikslus dėl pastatų neutralumo klimato kaitai bei atliekų prevencijos. Projektas prisidės prie Nacionalinio pažangos plano numatytų horizontaliųjų principų – darnaus vystymosi ir inovatyvumo (kūrybingumo) – įgyvendinimo. Projekto veiklomis bus prisidedama prie skatinimo taikyti naujas technologijas, ieškoti kūrybiškų sprendimų atliekų perdirbimo iššūkiams spręsti, taip pat prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 12 tikslo „Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius“ ir 12.5. uždavinio „Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą“ įgyvendinimo. Projekto veikla neigiamo poveikio lygių galimybių visiems principui nedaro (visiems asmenims, nesvarbu, kokia jų lytis, tautybė, rasė ar etninė kilmė, pilietybė, kalba, religija, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, negalia, sveikatos būklė, socialinė padėtis, amžius, seksualinė orientacija ar kiti bruožai, bus užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant veiklas ar naudojantis sukurtu rezultatu). Projekto veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.